Pokalbis su Lietuvos vyrų regbio rinktinės vyr. treneriu Ntandu Manjoša Biza

Pokalbis su Lietuvos vyrų regbio rinktinės vyriausiuoju treneriu Ntandu Manjoša (Biza). Treneris atvirai papasakojo apie stovykloje Tytuvėnuose praleistą laiką, regbio situaciją Lietuvoje, artėjančią regbio grandų dvikovą ir netgi žolės riedulį.

Regbio stovykla 05

Penkias dienas praleidote stovykloje Tytuvėnuose treniruodamas jaunuosius Lietuvos, Latvijos ir Kaliningrado srities regbininkus. Kokį įspūdį paliko jaunieji sportininkai?

Na, visų pirma man labai patiko visų stovyklos dalyvių požiūris į darbą. Mačiau ugnelę jų akyse. Visi labai atidžiai klausėsi ir uoliai vykdė visas užduotis. Mano tikslas ir noras yra padėti visiems klubams, jaunimui tobulėti, mokytis. Lietuvoje labai daug reikia dirbti su jaunimu, kadangi praleidus tam tikrą momentą, jie gali prarasti susidomėjimą, užsidegimą toliau sportuoti. Man patinka dirbti su jaunimu, jie susipažįsta su mano darbo stiliumi. Juk jie ateityje pakeis dabartinius rinktinės žaidėjus, todėl ypač svarbu juos tinkamai ugdyti ir motyvuoti.

Stovykloje Tytuvėnuose buvo trijų amžiaus grupių vaikinai, tai ryte ir popietę turėdavome po tris treniruočių sesijas, kiekvienam amžiaus tarpsniui būdavo skiriamos vis kitokios užduotys. Ryte – fizinio pasirengimo treniruotė, popietę atidirbinėdavome žaidybines situacijas, o vakare jau būdavo rungtynės, kurių metu mes viską ką mokėmės per dieną perkeldavome į aikštę ir žiūrėdavome kaip tai galima panaudoti žaidimo metu.

Lietuvos ir Latvijos regbininkai labai panašaus lygio, tačiau mane nustebino Kaliningrado srities vaikinai, gal dėl to, kad jų šalyje regbis žaidžiamas aukštesniame lygyje nei Lietuvoje, gal dėl kitų priežasčių, tačiau jie mane nustebino savo fiziniu pasirengimu.

 

Ką labiausiai akcentuojate treniruočių metu? Į ką labiausiai kreipiate dėmesį?

Aš pirmiausia žiūriu į tai, kiek sportininkas įdeda pastangų treniruočių metu, atliekant vienus ar kitus pratimus, kaip jis tai daro. Mano darbas yra išaiškinti ir parodyti jaunimui, kokiose situacijose, kokiais momentais jie galės tai panaudoti. Svarbu tobulinti įgūdžius. Jei sportininkas turi gerus įgūdžius, aikštėje jis beveik visada priims teisingą sprendimą. Jei to nebus – 50 procentų, kad esant atsakingesnei situacijai žaidėjas pasirinks ne patį geriausi sprendimą.

Mano tikslas ir yra, kad vaikinai suprastų, ką aš jiems aiškinu ir kodėl tai darau. Kartais gali pasirodyti, kad tai nuobodu, kai kartojame ir kartojame tuos pačius veiksmus, bet tai turi daryti, kol visi supranta ir perpranta, nes taip daro visos geriausios komandos ir treneriai.

Visi galvoja, kad yra magiška piliulė, kurią išgėręs viską žinosi ir viską mokėsi, tačiau taip nėra. Tik juodu darbu ir nuolat mokydamasis gali tobulinti savo kūną ir supratimą aikštėje. Tai turi suprasti ir Lietuvos treneriai ir žaidėjai. Aš visą gyvenimą mokausi ir man vis atrodo, kad žinau nepakankamai, todėl ieškau vis kažko naujo, tai man padeda eiti į priekį ir įgytą patirtį perduoti kitiems.

 

Lietuvoje jau praleidote 10 mėnesių. Kas jūsų nuomone pasikeitė per tą laiką Lietuvos regbyje?

Matomas labai didelis postūmis į priekį. Klubai tampa profesionalesni, žaidėjai pajėgesni. Visa tai vyksta ir eina tinkama linkme. Klubai keičia požiūrį į pasiruošimą, jiems nebeužtenka dviejų treniruočių per savaitę ir savaitgalį sužaistų rungtynių, jie stengiasi nuolat sportuoti, kad atėjus kovos metui būtų maksimaliai pasirengę.

Šiauliai vis dar išlieka pirmaujančiu miestu, tačiau tiek Vilnius, tiek ir Kaunas taip pat sparčiai tobulėja ir manau, kad po kelių metų šiauliečiams jie sudarys labai didelę konkurenciją.

Norint, kad regbis dar labiau plėtotųsi, reikia didesnio verslininkų indėlio. Tačiau, tai tiesiogiai susiję dalykai – kuo populiaresnis taps regbis, kuo daugiau pajėgių komandų ir žaidėjų turėsime, tuo didesnio dėmesio iš verslo pusės sulauksime. Tad turime visi dirbti iš vien plėtodami šią sporto šaką.

Dabar jau visa Lietuva žino, kad Lietuvos regbio-7 rinktinė gali kautis su stipriausių regbio šalių rinktinėmis, kai dalyvavo „Gran prix“ etapuose. Tik demonstruodami gerus rezultatus mes galime tikėtis finansinės pagalbos, kuri mums padėtų dar labiau tobulėti.

 

Kaip manote, kas šį savaitgalį nugalės TOP-4 lygos varžybose tarp dviejų Šiaulių komandų „Vairas-Kalvis“ ir „Baltrex-Šiauliai“?

Nesiryžčiau įvardyti nugalėtojų. Tiesiog laimės ta komanda, kuri bus alkanesnė, kuri bus labiau susikoncentravusi ir tos koncentracijos nepraras nei vienai minutei. „Baltrex-Šiauliai“ komandai bus kur kas didesnis iššūkis nei mače su Kauno „Ąžuolu“, o Vairo-Kalvio“ ekipos žaidėjai taip pat turės gerokai daugiau paplušėti, nei žaisdami su latviais.

Prisimenant nesenai vykusį mačą tarp šių dviejų komandų, „Vairas-Kalvis“ žaidėjai paskutinėmis minutėmis prarado koncentraciją ir buvo nubausti, kai Vytaras Bloškys perėmė kamuolį ir pelnė pergalingus taškus. Todėl ir šį kartą nugalėtoją lems smulkmenos, kadangi abi komandos puikiai pasirengusios.

Taip pat mače su Latviais tikiuosi Kauno Ąžuolo“ komandos pergalės. Nors latviai ir labiau pasipriešino šiauliečiams prieš tai buvusiame mače, nei kauniečiai, tačiau manau, kad jie padarys išvadas ir sulauksime „Ąžuolo“ ekipos pergalės.

 

Kokia situacija su rinktinės reikalais?

Rinktinėje viskas atrodo neblogai. Laukiame dviejų rungtynių rudenį – spalio 24 su Vengrais išvykoje ir spalio 31 namuose su Andora. Tikiuosi, kad pavyks susitarti su Švedijos ar Lenkijos rinktinėmis dėl draugiško mačo, kuris galėtų įvykti savaitę prieš pirmąsias rungtynes. Mums reikia gerų rungtynių, kad galėtume geriau susižaisti.

Dabartinė situacija nėra labai palanki. Kai per metus sužaidi tik keturis mačus – tai yra per mažai. Reikėtų bent 6-8 mačų per metus, jei skaičiuojant su draugiškomis rungtynėmis. Rinktinė galėtų būti ir ne stipriausios sudėties, tuose draugiškuose mačuose, juk reikia duoti žaisti ir jaunesniems žaidėjams, ne tik pagrindiniam sąstatui. Tikiuosi, kad ši situacija apgerės ir mes su rinktinės vyrais galėsime susitikti vis dažniau ir tokiu būdu gerinti savo žaidimą.

 

Greta regbio jūs dar esate treniravęs ir kitų sporto šakų komandas. Papasakokite apie jas.

Pietų Afrikos respublikoje aš dar esu treniravęs kriketo ir žolės riedulio komandas. PAR aš dirbau su berniukų riedulio ekipomis, buvau fizinio pasirengimo treneris. Anglijoje aš treniravau ir vaikinų ir merginų komandas. Turėjau gerą progą prisiminti žolės riedulio treniruotes, kai stovykloje Tytuvėnuose sutikau trenerę Genutę Juodienę su komanda, kuri taip pat treniravosi su regbio komandomis.

Galiu pasakyti, kad komanda labai draugiška, matosi, kad labai daug laiko praleidžia kartu. Galbūt joms šiek tiek trūksta fizinio pasirengimo, tačiau buvo labai smagu su jomis dirbti. Jų trenerė Genutė – vienas nuostabiausių ir šilčiausių žmonių, kokius tik buvau sutikęs Lietuvoje per beveik jau čia praleistus metus. Toms merginos pasisekė, kad turi tokią trenerę.

Leave a reply