Genutės gyvenimas žolės riedulio ritmu

Aktyviai palei žolės riedulio aikštę žygiuojanti trenerė akylai stebi žaidžiančias auklėtines. Emocingais ir energingais patarimais ji paskatina merginas dar atkakliau kovoti. Visad jaunatviška trenerė nestokoja optimizmo ir po skambių pergalių, ir po apmaudžių nesėkmių. Greičiausiai jau pažinote, kad kalbame apie Šiaulių regbio ir žolės riedulio akademijos trenerę Genutę Juodienę, kuri rugpjūčio 4 dieną mini garbingą 60-mečio jubiliejų. Šia gražia proga pasikalbėjome su Genute apie beveik 45-erius metus trunkančią draugystę su žolės rieduliu.

Gen2 Gen3 Gen1 Gen

Nuo Lietuvos žolės riedulio čempionės iki trenerės

Iš Kelmės rajono, Pagauštvinio kaimo kilusi Genutė į Šiaulius atvyko pabaigusi Pakapės aštuonmetę mokyklą. Auklėtojai rekomendavus, ji pradėjo mokytis Šiauliuose mokykloje-internate. Klasiokei papasakojus, kad jaunas specialistas Feliksas Paškevičius buria naujos sporto šakos – žolės riedulio komandą, merginos kartu nuėjo į pirmą treniruotę. „Ir pasilikau“, – šypsosi Genutė. 

„Feliksas Paškevičius rinko komandą, buvome kelios jaunos merginos, likusios – vyresnės, iš profesinių mokyklų. Susidraugavome, tačiau labiausiai mane globojo ilgametė puiki žaidėja Gražina Plukaitė: jei tik kokia bėda, prašydavau jos patarimo. Žolės riedulys mane „užkabino“, kai buvau 15-os, nepaleidžia iki šiol. Man, tikram kaimo vaikui, netrūko nei darbštumo, nei užsispyrimo, o svarbiausia –kovingumo“, – prisimena Genutė.

Karjeros pradžioje ji atstovavo Šiaulių televizorių gamyklos „Tauras“ komandai, kuriai vadovavo Feliksas Paškevičius, vėliau iš jo komandos vairą perėmė Rimantas Čaikauskas. Su komanda Genutė tapo tuometinės Tarybų Sąjungos žolės riedulio čempionato trečiosios vietos laimėtoja, du kartus iškovojo TSRS taurę, aštuonis kartus tapo Lietuvos žolės riedulio čempione. Atstovavo Lietuvos žolės riedulio rinktinei.

„Felikso Paškevičiaus taktika buvo labai paprasta – bėk ir mušk. Tai veikdavo. Kai pasikeitė treneriai, prasidėjo daugiau taktinių manevrų, pakito visas žaidimo supratimas. Sportuojant su komanda teko aplankyti daugybę šalių, pasiekti daug ir įsimintinų pergalių, žinoma, buvo ir skaudžių pralaimėjimų, dėl kurių lyg šeima ir džiaugdavomės, ir verkdavome visos drauge“, – sako Genutė.    

Pabaigusi vidurinę mokyklą Genutė įstojo į Prekybos mokyklą, kurią baigusi tapo diplomuota konditere. Vėliau nusprendė stoti į tuometinį Šiaulių pedagoninį instsitutą bei įgijo pradinių klasių, kūno kultūros mokytojos specialybę. 1985 metais komandos draugė Galina Markuleva Genutę pasikvietė į savo vadovaujamos merginų komandos treniruotę ir netikėtai pasiūlė ją pakeisti: „Galina dėl šeimyninių aplinkybių turėjo išvykti iš Šiaulių. Ji tiesiog paėmė mane už rankos ir pasakė, dabar dirbsiu vietoj jos. Sutikau. Kai pradėjau treniruoti merginas, dar pati žaidžiau riedulį, studijavau. Tuo metu dar ir šeimą sukūriau. Kai esi jaunas, visur spėji, o kadangi buvau labai stropi, viską dariau itin atsakingai“, – pasakojo G. Juodienė.

Po poros metų dėl sveikatos problemų Genutė buvo priversta baigti sportininkės karjerą. Labai skausmingai išgyvenusi šį laikotarpį ji nusprendė visą dėmesį sutelkti trenerės karjerai bei siekti pergalių būnant šalia aikštės.

„Gydytojų rekomendacijos buvo negailestingos – nebegalėjau daug fiziškai sportuoti. Nors buvo ir bemiegių naktų, tačiau laikas gydo, nuoskaudos pasimiršo. Nebuvo laiko lieti ašarų, kadangi tuo metu į mano vedamas treniruotes susirinkdavo gausus būrys merginų“, – karjeros pokyčius prisimena Genutė. 

Beveik keturi dešimtmečiai treneriavimo

Pradėjusi dirbti su 15–16 metų merginomis Genutė netruko atvesti komandą į prizininkų gretas Lietuvos čempionatuose. Pagrindiniais varžovais, kaunantis dėl geresnių pozicijų, buvo Vaidoto Vaičeliūno vadovaujama kita Šiaulių komanda, kolegos iš Skuodo, Biržų, Širvintų, kiek vėliau prisijungė ir vilnietės. Bilietu sėkmę tapo itin kruopštus ir atsakingas trenerės pasirengimas treniruotėms.

„Ir dabar tas įprotis išlikęs. Kišenėse, kuprinės skyreliuose, visus kur tik pažiūrėsi esu prisidėjusi „paruoštukių“. Braižau, rašau, dėlioju, viską žymiuosi, kad po to per treniruotes galėčiau tai išmėginti, pritaikyti. Man auklėtinės juokais net sąsiuvinius dovanodavo, kad trenerė turėtų daugiau vietos, kur užsirašyti darbų planą. Kai esi pasirengęs, darbas vyksta sklandžiai. Tu dirbi, motyvuoji žmones, taisai klaidas, o ne galvoji, ką dabar reiktų daryti“, – savo darbo specifiką atskleidžia Genutė.

Per beveik 36-erius treneriavimo metus Genutė Juodienė pasižymėjo, kaip puiki jaunosios žolės riedulininkių kartos pedagogė, išugžiusi ne vieną tarptautinės klasės sporto meistrę, Lietuvos ir Europos jaunimo čempionę. Praėjusiais metais jai suteikta 3 kvalifikacinė trenerio kategorija.

„Per tuos metus keitėsi įstaigos pavadinimai, vadovai, vyko reorganizacijos, o mes kaip dirbome su vaikais, taip dirbame iki šiol. Pirmasis direktorius buvo Teodoras Baškys. Jauna, be patirties pradėjau dirbti, o jis patardavo, palaikydavo, sudarė visas sąlygas įsivažiuoti. Geriausi prisiminimai apie laikotarpį vadovaujant šviesaus atminimo Jonui Sakalauskui. Vėliau vadovo pareigas perėmė Stanislovas Monkus. Paskutinį laikotarpį šauniai dirbome su Svajūnu Mikalčiumi. Pastaruosius metus vadovai ir vėl pasikeitė. Dirbame toliau petys petin su Aivaru Strockiu, siekdami ugdyti jaunąją kartą“, – pasakojo G.Juodienė.

Sėkmingiausi karjeros metai trenerei buvo 2009-ieji, kai su Lietuvos U-21 rinktine Šiauliuose vykusiame turnyre tapo Europos čempione. Tais pačiais metais dalyvavo Bostone, JAV vykusiame Pasaulio jaunimo čempionate.

„1986–1992 metais gimusių mergaičių karta buvo viena stipriausių per mano trenerės karjerą. Labai daug pajėgių merginų tuo metu žaidė riedulį, nemažai kurių dar aktyviai žaidžia riedulį ir šiandien. Su jomis dirbti buvo vienas malonumas. Daug gerų prisiminimų, tai buvo išskirtinis laikmetis“, – buvusias auklėtines, tarp kurių ir Dovilė Jakaitė-Kuklienė, Jūratė Juodytė, Simona Grubliauskaitė, Aušra Bardauskaitė, Ernesta Kalinauskaitė, Ina Kenstavičiūtė – Pocevičienė, Vaida Povilaitytė, Erlanda Nomeikaitė – Ožemblauskė, Donata Dildaitė – Grigienė, Samanta Jakovleva, Gabrielė Jakunčikovaitė ir daugelis kitų, gyrė trenerė.

Nauja karta auga ir šeimoje, ir sporto aikštelėje

 Šiek tiek ilgiau nei trenerės karjera, trunka Genutės santuoka. Su vyru Jonu užaugino vaikus Vaidotą ir Jūratę. Pasak Genutės, namai – geriausia užuovėja, kurioje išnyksta nuovargis ir pasimiršta visos bėdos. 

„Su vyru gyvename darnoje ir santarvėje. Jonas – puikus tėtis ir šeimos galva. Vaikai – mūsų džiaugsmas. Abu – sportininkai. Sūnus žaidė regbį, tačiau teko baigti karjerą, kadangi persekiojo traumos. Jūratė – mūsų šeimos pažiba. Vaikystėje ji lankė plaukimą. Antroje klasėje atsivedžiau į žolės riedulio treniruotę. Dar ir dabar prisimenu pirmą jos įvartį turnyre Širvintuose. Ji buvo trimis metais jaunesnė, nei likusios dalyvės, jai net apranga buvo per didelė. Dovilė Jakaitė atliko perdavimą ir Jūratė pelnė pirmą savo įvartį, plojo ir komandos draugės, ir kitų komandų žaidėjai. Tas įvartis paskatino pasirinkti žolės riedulį, kurį sėkmingai žaidžia ir šiandien“, – pasakoja G. Juodienė.

Dukra žaidė Genutės treniruojamoje Šiaulių „Akademijos“ komandoje, kuri nesenai pasibaigusiame sezone iškovojo Lietuvos čempionato bronzos medalius.

„Jūratė – ne tik viena geriausių šalies riedulininkių, žaidė Anglijos, Belgijos klubuose, bet ir buvo pradėjusi trenerės karjerą. Apsigynusi magistro laipsnį, ji planuoja sugrįžti ir toliau ugdyti jaunąją kartą. Šiuo metu Jūratė su vyru Aleksandru augina mūsų spindulėlį, anūkėlį Emiliuką, kuris dar labiau suvienijo mūsų šeimą“, – pagausėjusia šeimyna džiaugiasi Genutė.

Artėjant naujiems Lietuvos žolės riedulio čempionatams ir varžyboms, Genutės laukia nemenkas iššūkis – rasti pamainą sporto mokyklą baigusioms ir mokytis į kitus miestus ar svečias šalis išvykusioms komandos lyderėms.

„Laukia ypatingai sunkus sezonas: abi grupės – Sporto gimnazijos ir Riedulio akademijos užaugo, pabaigė dvyliktą klasę ir šiemet atsisveikinome su septyniomis žaidėjomis. Dabar vėl teks pradėti auginti dar vieną kartą. Tikiu, kad pavyks suburti komandą ir toliau sėkmingai dirbti, juolab, kad ir jėgų, ir naujų idėjų dar nestinga“, – pokalbį baigė G. Juodienė.